„Jaučiuosi savame kailyje“, „neriuosi iš kailio“ – šie posakiai tampa spektaklio „kailis“ ašimi, kviečiančia susimąstyti apie kūnišką tapatybę, virsmus ir slinktį tarp būsenų.
Spektaklis tyrinėja judesio prasmes, ieškodamas ne racionalumo, o intuicijos įgalinimo. Per judesį bandoma išsiaiškinti, kokios temos slypi mūsų kūne ir apie ką dažnai susimąstome. Tai kvietimas žiūrovui stebėti ne tiek protu, kiek pojūčiais – tarsi kuriant asmeninę psichologinę refleksiją.
Racionaliame, struktūruotame pasaulyje intuicija dažnai atsiduria paraštėse. Tačiau šiame kūrinyje pagrindiniu veikėju tampa pats judesys – jis veikia kaip kryptis, nuojauta, žemėlapis į tai, ką išgyvename, ką prisimename, kas mumyse išlieka.
Kūnas saugo asmeninius ir kolektyvinius išgyvenimus, kurie čia ima judėti, kvėpuoti, įgauti pavidalą. Spektaklyje matome nėrimo elementą, kuris tampa ne tik vaizdiniu, bet ir veikimo principu – kaip ritmas, kaip nusiraminimo būdas, kaip instinktyvus veiksmas neapibrėžtumą paversti kažkuo apčiuopiamu.
„kailis“ nesiūlo atsakymų. Jis tik siūlo būti, stebėti, įsiklausyti. Ir galbūt – prisiminti tai, ką kūnas visada žinojo.
⎯⎯⎯⎯⎯
KŪRYBINĖ KOMANDA
Choreografija ir atlikimas: Gabrielle Emily Aidulis
Šviesų dailininkas: Renaldas Bartulis
Kompozitorius/Muzika: Kristijonas Valančius ir Guillem Gongora Moral
Kostiumų dailininkė: Liepa Kušlikytė
Choreografijos mentorius: Adrian Carlo Bibiano
⎯⎯⎯⎯⎯
Nuepiko koprodukcija
Spektaklio sklaidą Lietuvoje finansuoja Lietuvos kultūros taryba
⎯⎯⎯⎯⎯
Gegužės 21 d., 18.00 val.
Vieta: Krakių kultūros centras
Trukmė: 35 min.
Bilietai: https://shorturl.at/3Bx7G
Rekomenduojamas amžius: N-10
⎯⎯⎯⎯⎯
GABRIELLE EMILY AIDULIS 2015 m. sezoną pradėjo šokdama Kauno šokio teatre „Aura“. Vėliau nusprendusi plėsti savo žinias užsienyje, ji įstojo į ArtEZ menų universitetą, kur 2020 m. įgijo šokėjos/kūrėjos bakalauro laipsnį bei atliko praktiką pas choreografę Ann Van den Broek kompanijoje “WArd/waRD”. Nuo tada Gabrielle dirba kaip laisvai samdoma šokėja ir choreografė, kurianti savo darbus bei pasirodanti kitų choreografų spektakliuose. Ji glaudžiai bendradarbiauja su vokiečių choreografu Jonu Frey, kartu kuriant urbanistinius šokio spektaklius. Taip pat tyrinėja House šokio ir baleto sintezę su choreografu ir šokėju Joseph Simon.
Savo kūryboje ji ieško neįprastų judesio formų, peržengiančių įprastus stiliaus rėmus, ir savo darbus kuria eksperimentuodama su abstrakcija. Jos kūryba kviečia žiūrovus interpretuoti kūrinius per asmenines patirtis, tikėdamasi sukelti emocinį atsaką, skatinti vaizduotę ir išlaisvinti nuo realybės.